obedience

paklusnumas statusas T sritis švietimas apibrėžtis Parengtis vykdyti vyresniųjų nurodymus. Tai pirmoji jaunesniųjų moksleivių drausmingumo apraiška, turinti didelę reikšmę dorovinei asmenybės patirčiai. Didėjant paauglio savarankiškumui, paklusnumas mažėja tada, kai išryškėja suaugusiųjų ir mokinių priešprieša, kurią mokiniai suvokia kaip vyresniųjų pralaimėjimą, neteisingumą. Paauglystės amžiuje ypač svarbu ugdyti sąmoningą drausmę, išaiškinti motyvus, padedančius suvokti drausmės būtinumą kolektyvo ir asmenybės gyvenime, iniciatyvumo ir kūrybingumo reikšmę bendro gyvenimo normoms. Labai svarbus pedagogų asmeninis pavyzdys ir autoritetas, paskatų sistema. Priverstinis, aklas paklusnumas žalingas darnios asmenybės vystymuisi, atsiranda veidmainiavimo, pataikavimo, prisitaikėliškumo apraiškų. atitikmenys: angl. obedience vok. Gehorsamkeit rus. послушание

Enciklopedinis edukologijos žodynas. 2007.

Synonyms:

Look at other dictionaries:

  • obédience — [ ɔbedjɑ̃s ] n. f. • 1155; lat. obœdientia 1 ♦ Relig. Obéissance à un supérieur ecclésiastique. ♢ Maison religieuse dépendant d une maison principale. 2 ♦ Littér. Obéissance ou soumission. Une obédience absolue. ⇒ dépendance, obéissance,… …   Encyclopédie Universelle

  • Obedience — • The complying with a command or precept. Catholic Encyclopedia. Kevin Knight. 2006. Obedience     Obedience     † …   Catholic encyclopedia

  • obedience — Obedience. s. f. Obeïssance. Il ne se dit que dans les matieres Ecclesiastiques. Les voeux de chasteté, pauvreté, obedience. le Superieur a commande à ce Religieux en vertu de sainte obedience. Il signifie aussi, L ordre, le congé par escrit qu… …   Dictionnaire de l'Académie française

  • Obedience — Obédience Cette page d’homonymie répertorie les différents sujets et articles partageant un même nom …   Wikipédia en Français

  • Obedience — O*be di*ence, n. [F. ob[ e]dience, L. obedientia, oboedientia. See {Obedient}, and cf. {Obeisance}.] 1. The act of obeying, or the state of being obedient; compliance with that which is required by authority; subjection to rightful restraint or… …   The Collaborative International Dictionary of English

  • obedience — (n.) c.1200, submission to a higher power or authority, from O.Fr. obedience (12c.) and directly from L. obedientia obedience, noun of quality from obedientem (nom. obediens); see OBEDIENT (Cf. obedient). In reference to dog training from 1930 …   Etymology dictionary

  • obedience — index adherence (devotion), adhesion (loyalty), allegiance, capitulation, compliance, deference, du …   Law dictionary

  • obedience — [n] good behavior; submissiveness accordance, acquiescence, agreement, compliance, conformability, conformity, deference, docility, duteousness, dutifulness, duty, manageability, meekness, observance, orderliness, quietness, respect, reverence,… …   New thesaurus

  • obedience — Obedience, Obedientia, Morigeratio, Auscultatio, Obsequela …   Thresor de la langue françoyse

  • obedience — [ō bē′dē əns] n. [OFr < L obedientia < obediens] 1. the state, fact, or an instance of obeying, or a willingness to obey; submission 2. Eccles. JURISDICTION …   English World dictionary

  • Obedience — Hundeführerin mit Hund bei der Freifolge Obedience [əˈbiːdɪəns] (deutsch: Gehorsam) ist eine Hundesportart, bei der es besonders auf harmonische, schnelle und exakte Ausführung der Übungen ankommt. Obedience wird auch als „Hohe Schule“ der… …   Deutsch Wikipedia

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.